Vilniaus universiteto (VU) startuolis MB „Digital Heritage“ sukūrė dirbtiniu intelektu (DI) paremtą kultūros paveldo vertingųjų savybių pokyčių stebėsenos modelį, kurį išbandė Vilniaus miesto savivaldybė. Surinkti senamiesčio dalies 3D duomenys įgalina efektyviai stebėti paveldo kaitą, o prireikus galės būti pasitelkiami restauravimo projektams, pažeidimų tyrimams, netgi architektūrinių elementų bei sugadintų ar prarastų pastatų fasadų atkūrimui.

„Šis skaitmeninis modelis leidžia aiškiai ir greitai pamatyti bet kokius atliktus darbus, nuo stogų pertvarkymų iki laikinų konstrukcijų atsiradimo. Naujoji sistema padės greitai ir tiksliai nustatyti atliktų darbų vietą, pobūdį ir laiką. Tai reiškia, kad paveldo specialistams bus daug lengviau identifikuoti savavališkai kultūros paveldo vietovėje atliktus darbus bei sugadintas vertingąsias savybes – net ir tose pastatų vietose, kurių nesimato žvelgiant paprasta akimi. Viliamės, kad toks efektyvus, objektyvus ir tiksliais matavimais paremtas kultūros paveldo monitoringas taip pat veiks kaip prevencinė priemonė užkertant kelią kultūros paveldo vertingųjų savybių pažeidimams“, – pabrėžia Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Donata Kabelkė.

3D technologijomis bei dronais paremto modelio dėka skaitmenizuota daugiau nei 15 ha Senamiesčio dalis, kurioje DI pagalba identifikuota daugiau nei 10 tūkst. vertingųjų savybių: langai, kaminai, stoglangiai, durys, balkonai, piliastrai ir kt. DI suteikia galimybę užfiksuoti naujus bei identifikuoti sunykusius elementus, pamatuoti santykinius tūrio ir ploto pokyčius, kurie specialistams pateikiami 2D, 3D ir 360 bei analitinių ataskaitų formatais.

Drono pagalba gautų duomenų apdorojimas. Dr. Tado Žižiūno archyvo nuotr.

„2024-aisias ir 2025-aisiais surinkti aukščių žemėlapiai padės nustatyti ne tik pastatų aukštingumo pasikeitimus, bet taip pat leis patvirtinti stogų formų ar medžiagiškumo pokyčius“, – sako VU mokslininkas ir MB „Digital Heritage“ vadovas dr. Tadas Žižiūnas.

Dr. T. Žižiūnas džiaugiasi, kad startuolio vystomi sprendimai veikia realiame miesto planavimo kontekste ir viliasi, kad šį modelį pritaikančių miestų ateityje bus daugiau. 

„Išanalizavę dešimtis tūkstančių architektūrinių elementų, mūsų DI algoritmai ne tik padėjo sukurti tikslų skaitmeninį Vilniaus senamiesčio dalies modelį, bet ir atvėrė naują požiūrį į paveldo apsaugą, kur duomenys ir DI analizė leidžia identifikuoti pokyčius ankstyvoje stadijoje – nuo stogų formos pasikeitimų iki neteisėtų intervencijų. Tai ne tik patvirtina mūsų technologijos veiksmingumą, bet ir atveria didžiulį potencialą plačiai pritaikyti tokius sprendimus kitų miestų ir pasaulio paveldo objektų priežiūrai“, – sako startuolio įkūrėjas.