Kalbininkė prof. I. Smetonienė: lietuvių kalba neišnyks, bet tikrai pasikeis

Lietuvių kalba neišnyks, bet keisis, sako Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto profesorė Irena Smetonienė. Anot jos, tai neišvengiama – kalba turi prisitaikyti prie besikeičiančio laikmečio ir kitų užsienio kalbų įtakos. VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ profesorė aiškina, kodėl lietuvių kalba nėra tokia sudėtinga, kaip dažnai manoma, ir pabrėžia, kad jos išlikimui svarbiausias yra gyvas vartojimas.

„Nemanau, kad kalba išnyks – jokiais būdais. Kad ji keisis – tikrai taip. Ji ir turi keistis, prisitaikyti prie laikmečio. Jeigu ji neprisitaikys, jai gresia suprastėjimas ir galbūt net išnykimas“, – sako kalbininkė. 

Profesorė priduria mananti, kad įtaką lietuvių kalbai darys ir globalizacija, ir kitos kalbos, gali rastis tam tikrų naujų variantų sintaksėje ar morfologijoje, tačiau pati kalba neišnyks: „Neduok Dieve kas nors vėl atsitiktų, vėl pasikėsintų į mūsų laisvę, teritoriją. Patikėkite manimi, tokiu atveju būtų taip, kaip yra ukrainiečiams – kalba taptų pagrindu. O tada jau viskas taip, kaip sakė Mikalojus Daukša – kur tu matei tautą, kuri neturėtų tėvų žemės, kalbos ir papročių.“

Vis dėlto ji teigia suprantanti, kodėl daliai žmonių atrodo, kad lietuvių kalba nyksta: „Kai rašėme pirmąsias Valstybinės kalbos politikos gaires, mums Britų taryba atsiuntė labai patyrusį gairių rašytoją. Atvažiavęs jis sakė, kad pirmas mūsų parašytų gairių įspūdis, jog jos yra gynybinės. Tačiau, sakė jis, aš pasidomėjau jūsų istorija ir supratau, kodėl jos yra gynybinės“, – pasakoja profesorė.

Anot jos, nuo XVI a. lietuvių kalba buvo nuolat naikinama – ji buvo vokietinta, lenkinta, rusinta: „Visą laiką kiekvienas okupantas pirmiausia stengėsi naikinti kalbą. Dėl to Vydūnas ir sakė – panaikink kalbą ir nebeturėsi tautos.“

Kalbininkė pasigenda daugiau naujų lietuviškų žodžių

Iš užsienio kalbos kilusių ir sulietuvintų žodžių, modernių terminų vartojimo prof. I. Smetonienė sako nelaikanti grėsme lietuvių kalbai. Anot jos, lietuvių kalba negali užsikonservuoti.

„Mes turėjome ištobulintą rusėnų kalbą, ja rašėme teisės aktus, ji buvo raštvedybos kalba, bet kodėl ji neišliko? Todėl, kad ja nekalbėjo. Taip, mes sukuriame standartą, visos šalys yra susikūrusios standartą. Tačiau atsiranda naujų žodžių ir natūralu, kad kai kurie žodžiai nueina į istoriją. Suprantama, kad dabartinis jaunimas neišmano kaimiškų realijų, todėl nereikia ant miesto vaiko pykti, kad jis nežino kaimo žmogui įprastų žodžių. Jis nežino todėl, kad jo gyvenimas yra jau kitoks, jis kurs savo kalbą, kuri bus kitokia“, – sako profesorė.

Prof. Irena Smetonienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kalbininkės teigimu, Lietuvoje apskritai kuriama per mažai naujų lietuviškų žodžių. Pasak jos, tai turėtų daryti įvairių sričių specialistai: „Pavyzdžiui, meteorologai sugalvojo žodį snygis. Žiūrėkite, praeis šiek tiek laiko ir šis žodis prigis. (...) Kodėl dabar mokykloje tebevartojamas rusiškas žargonas? Todėl, kad yra baimė kurti savą – galvojama, kad ką nors blogo kalbai padarysime. Iš tiesų ne – bet kokia kūryba yra gerai, kūryba skatina pasidomėti žodžių daryba, nes kaip tu sukursi naują žodį? Tau reikės žinoti, kas yra priesaga, kas yra priešdėlis, kas yra dūrinys“, – kalba pašnekovė.

Lietuvių kalbos sudėtingumas – mitas 

Viešojoje erdvėje neretai kyla diskusijų dėl užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimo. Profesorės teigimu, Lietuvoje norintys gyventi užsieniečiai turėtų mokytis lietuvių kalbos. Nors neretai ir patys tautiečiai teigia, kad lietuvių kalba yra sudėtinga, kalbininkė sako, kad tai – netiesa.

„Pavyzdžiui, mūsų Filologijos fakultete lituanistiką studijuoja amerikietė, kuri sako, kad lietuvių kalba yra lengva. Kodėl? Todėl, kad mūsų kalba yra sistemiška, o kai yra sistema, išmokti lengva. Arba, pavyzdžiui, aiškina, kad mūsų kirčiuotės išmokti neįmanoma. Bet kai parodai elementariausias taisykles ir pasakai, kad kirčiuotės kalti nereikia, užtenka įsidėmėti, kad šitos kirčiuotės tam tikri linksniai šoka į galą, tampa paprasčiau“, – aiškina prof. I. Smetonienė.

Pašnekovė sutinka, kad lietuvių kalba turi sudėtingų niuansų, pavyzdžiui, homonimus – taip pat rašomus, bet skirtingą reikšmę turinčius žodžius. Tačiau, anot profesorės, ir anglų kalboje yra žodžių, kurių reikšmę įmanoma suprasti tik žinant kontekstą.

Kalba išliks, kol bus vartojama

Prof. I. Smetonienė teigia matanti problemą, kai Lietuvoje lietuvių šeimos tarpusavyje kalba angliškai. Anot jos, tokie žmonės mano, kad anglų kalbą būtina išmokti tobulai, o lietuvių kalbos žinių pakaks tiek, kiek jų įgyjama natūraliai.

„Manau, kad tai yra blogai, nes šeima yra viso ko pradžia – kokios bus nuostatos, kam tau reikalinga gimtoji kalba, kad tu mąstai gimtąja kalba. Net ir aš kelias dienas išbuvusi konferencijoje ar susitikime jaučiu, kad laisviau pradedu kalbėti užsienio kalba. Tačiau kai esi vienas, pamatai objektą, ir supranti, kad mąstai lietuviškai“, – sako profesorė.

Pasak kalbininkės, jei norime, kad lietuvių kalba išliktų šimtmečius, būtina ją vartoti, nepamiršti to daryti šeimose.

„Gimtąja kalba tu gali pasakyti daug daugiau negu kita kalba. Net Vydūnas sakė – nereikia bijoti svetimų kalbų, bet tu nepamiršk savos. Kuo geriau mokėsi savą kalbą, tuo lengviau bus mokytis ir svetimos. Bet svarbiausia yra vartojimas – dabar dalis žmonių dirba tarptautinėse organizacijose, tarptautinėse įstaigose, ten kalba angliškai, lenkiškai, vokiškai, itališkai, ispaniškai, turkiškai – kaip tik nori. Bet uždarai duris ir nori papasakoti apie savo darbą šeimoje – būk malonus ir pasakok, bet lietuviškai“, – apibendrina kalbininkė.