Nauji tyrimai VU Medicinos fakultete: nuo išmanaus širdies ritmo stebėjimo iki pooperacinių infekcijų-

Kaip geriau panaudoti sveikatos duomenis insulto priežiūrai, ar išmanusis įrenginys ant riešo gali padėti anksčiau nustatyti širdies ritmo sutrikimus ir kokį vaidmenį pooperacinėms infekcijoms gali turėti žarnyno mikrobiota? Į šiuos ir kitus sveikatos mokslams svarbius klausimus artimiausiais metais ieškos atsakymų Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) mokslininkai. 

Projektai apima keturias skirtingas, tačiau su klinikine praktika ir pacientų sveikata susijusias kryptis: insulto priežiūrą ir sveikatos duomenų panaudojimą, nuotolinę širdies ritmo stebėseną, pooperacinių infekcijų mechanizmus ir su nutukimu susijusius riebalinio audinio nervinės reguliacijos pokyčius. 

Jiems vadovauja jaunieji mokslininkai doc. Rytis Masiliūnas, dr. Justinas Bacevičius, doc. Augustinas Baušys ir dr. Audrys Gabrielius Pauža. Visi keturi projektai atrinkti 2026 m. programos konkurse, kuriame iš viso finansuoti 89 jaunųjų mokslininkų projektai iš 18 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų. 

Sveikatos duomenys – geresnei insulto priežiūrai 

Gydytojas neurologas doc. R. Masiliūnas vadovauja projektui „Insulto priežiūrai skirtos besimokančios sveikatos sistemos kūrimas Lietuvoje“. Kartu su suburta tyrėjų komanda – dr. Juliumi Juodakiu, Gertrūda Kaubryte ir Edgaru Zaboru – jis sieks sukurti modelį, kuris susietų klinikinę praktiką, sveikatos duomenų analizę ir mokslu grįstą sprendimų priėmimą. Tokia sistema leistų nuolat vertinti gydymo rezultatus ir, remiantis realiais pacientų duomenimis, tobulinti insulto priežiūrą.  

Tyrimas taip pat orientuotas į pakartotinį sveikatos duomenų panaudojimą, siekiant geriau išnaudoti jau sukauptą informaciją klinikiniams sprendimams. 

Išmanusis įrenginys širdies ritmui stebėti 

Projekte „Naujojo ant riešo dėvimo išmaniojo įrenginio klinikinis pritaikymas nuotolinei širdies aritmijų stebėsenai ir ankstyvai diagnostikai“ dalyvaus dr. Viktorija Bacevičė, Guostė Stankevičiūtė, Gintarė Pudinskaitė, Deimilė Audzijonienė, Lina Bliudžiutė, Sofija Šestak, Mindaugas Smetaninas, Vytautas Radavičius ir Eugenijus Jasiūnas. Ši gydytojo intervencinio kardiologo-elektrofiziologo dr. J. Bacevičiaus vadovaujama komanda tirs naujo ant riešo dėvimo išmaniojo įrenginio galimybes stebėti širdies ritmą nuotoliniu būdu.  

Projekto apimtyje tyrėjai vertins, ar ilgalaikė širdies ritmo stebėsena realiomis kasdienio gyvenimo sąlygomis gali padėti anksčiau nustatyti epizodinius širdies ritmo sutrikimus. Taip pat bus analizuojama, ar įrenginio duomenis galima susieti su paciento jaučiamais simptomais ir panaudoti priimant klinikinius sprendimus. 

Projekte bus vertinamas ir technologijos diagnostinis patikimumas bei klinikinė vertė, bus siekiama nustatyti, kokiomis sąlygomis tokia technologija galėtų būti pritaikoma kasdienėje sveikatos priežiūroje.  

Ar žarnyno mikrobiota gali būti susijusi su pooperacinėmis infekcijomis? 

Abdominalinės chirurgijos gydytojo doc. A. Baušio vadovaujamo projekto „Žarnyno-chirurginių infekcijų ašies tyrimai: virškinamojo trakto mikrobiotos vaidmuo pooperacinių infekcijų patogenezėje“ tyrėjai tikrins vadinamąją „Trojos arklio“ hipotezę. Pagal ją pooperacines infekcijas galėtų sukelti paciento virškinamojo trakto mikrobiotai priklausančios bakterijos, į operacinę žaizdą patekusios kartu su šeimininko imuninėmis ląstelėmis. 

Tyrėjai šį galimą mechanizmą vertins klinikinio tyrimo metu ir pasitelkdami šiuolaikinius sekoskaitos metodus. Gauti rezultatai galėtų padėti pagrindą tolesniems tyrimams, skirtiems naujoms infekcijų prevencijos strategijoms, paremtoms mikrobiotos valdymu. Projekto komandą sudaro dr. Matas Jakubauskas, Kornelija Rauduvytė Jimenez ir Paulina Kazlauskaitė. 

Naujas žvilgsnis į nutukimą 

Ketvirtajam projektui „Lipidų eksponavimas su nutukimu susijusioje riebalinio audinio neuropatijoje“ vadovauja neuromokslininkas dr. A. G. Pauža. Projekto komanda, kuri yra dar formuojama, tirs sąsajas tarp lipidų apykaitos pokyčių ir sutrikusios riebalinio audinio nervinės reguliacijos.  

Projekto tikslas – geriau suprasti, kaip neuroimuninė sąveika susijusi su nutukimo vystymusi. Ši tyrimų kryptis apima nervinės kraujotakos reguliacijos, neuroimuninės sąveikos bei kardiovaskulinių ir metabolinių ligų mechanizmų tyrimus. 

Pasak VU MF Mokslo ir inovacijų prodekano doc. Karolio Ažukaičio, keturi fakulteto projektai rodo jaunųjų tyrėjų potencialą ir sudaro sąlygas stiprinti mokslo bei klinikinės praktikos ryšį. 

„Net keturi šį konkurencingą finansavimą pelnę projektai rodo, kad Medicinos fakultetas yra vieta, kurioje sėkmingai auga nauja savarankiškų tyrėjų karta, ir kuri tampa vis patrauklesnė iš užsienio atvykstantiems talentams. Jauniesiems mokslininkams tai galimybė suburti savo komandas ir nuosekliai plėtoti tyrimų kryptis, o fakultetui – stiprinti ryšį tarp mokslo ir klinikinės praktikos“, – sakė jis. 

Keturi VU Medicinos fakulteto tyrėjų projektai pradedami įgyvendinti pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) programą „Mano pirmoji tyrimų komanda“. Tyrimų metu sukauptos žinios ateityje galės prisidėti prie ligų diagnostikos, gydymo ir prevencijos tobulinimo. 

Ši programa suteikia jauniems tyrėjams galimybę pirmą kartą savarankiškai vadovauti mokslinių tyrimų projektui, suburti tyrėjų komandą ir stiprinti mokslinės lyderystės bei tarptautinio bendradarbiavimo kompetencijas. Programa taip pat siekia skatinti naujų tyrėjų grupių formavimąsi ir pritraukti tyrėjus iš Lietuvos bei užsienio. 

Projektai bus įgyvendinami 2026 m. rugsėjo 1 d. – 2029 m. rugpjūčio 31 d.