Vilniaus universitetas ir Ekstremalios šviesos infrastruktūra plečia bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityse

Praėjusią savaitę Lietuvoje su valstybiniu vizitu lankantis Čekijos prezidentui Petrui Pavelui, Vilniaus universitetas (VU) ir organizacija Ekstremalios šviesos infrastruktūra (angl. Extreme Light Infrastructure, ELI) oficialios ceremonijos metu pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šia sutartimi, kurią pasirašant dalyvavo Lietuvos ir Čekijos prezidentai, dar kartą patvirtinama stipri strateginė Lietuvos ir ELI partnerystė, toliau stiprinamas dvišalis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, inovacijų ir pažangiųjų technologijų srityse. VU ir ELI vienija bendras siekis stiprinti mokslinę kompetenciją, technologinę lyderystę ir pramonės konkurencingumą Europos mastu.

Sutartis, kurią pasirašė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, oficialiai įtvirtina Lietuvos dalyvavimą ELI veikloje, dar labiau išplečiant narystės ELI teikiamą naudą ir sustiprinant ilgalaikį strateginį įsitraukimą į mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Susitarimas atspindi bendrą siekį Lietuvos mokslinius ir pramoninius pajėgumus paversti nuolatiniu indėliu kuriant pasaulinio lygio lazerių technologijas.

Lietuva reikšmingai prisidėjo prie ELI parengiamojo etapo ir atliko esminį vaidmenį statybų etape, kurdama ir tiekdama pagrindines lazerines sistemas. Lietuvoje sukurtos OPCPA technologijos yra esminė svarbiausių ELI lazerių sistemų dalis, o Lietuvos įmonės glaudžiai dalyvavo kuriant ir tiekiant pažangias lazerių technologijas ir optinius komponentus.

Lietuvos mokslininkų grupės aktyviai naudojasi ELI įranga. Nors anksčiau mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė lazerinių ir optinių tyrimų sričiai, dabar Lietuvos komandos plečia savo veiklą į antrinių spinduliuotės šaltinių ir taikomųjų tyrimų sritis, pavyzdžiui, radiobiologiją ir energetiką, taip pat lazerinės branduolinės sintezės sritį. 

Siekiant dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą, įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo atstovai iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Inovacijų agentūros, VU, Nacionalinio Fizinių ir technologijos mokslų centro, Lietuvos lazerių asociacijos ir ELI. Susitikime aptartos galimybės įgyvendinti bendras mokslines ir technologines iniciatyvas, plėsti pramonės bendradarbiavimą ir stiprinti strateginį bendradarbiavimą.

„Lietuva į šią partnerystę atneša tiek gilias mokslines kompetencijas, tiek pramoninius pajėgumus“, – sakė mokslinių tyrimų įstaigos „ELI Beamlines Facility“ direktorius Romanas Hvezda. Anot jo, Lietuvos ekspertinės žinios tam tikrose srityse gali paspartinti ELI technologijų vystymą ir taip atverti reikšmingas galimybes mokslininkams, inžinieriams ir įmonėms.