Dalyko pedagogika: istorija
- Valstybinė pedagogo stipendija
- Individualiųjų studijų galimybė
- Galimybė pusę laiko studijuoti užsienyje
- Bakalauro
- Filosofijos fakultetas
- 4
- Ugdymo mokslai
- Pedagogika
- 240.0
- Nuolatinė
- Lietuvių
- Išmanys mokinių, (ne)turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kognityvinės, fizinės, socialinės ir emocinės raidos ypatumus, gebės atpažinti suicidines, delinkventinio elgesio tendencijas ir suteikti savalaikę pagalbą; Žinos skirtingas tyrimų metodologijas, laikantis tyrėjo etikos, gebės teoriškai ir empiriškai analizuoti pasirinktą ugdymo problemą, atliekant pedagoginės veiklos tyrimą; Gebės rinkti informaciją apie studijuojamo dalyko mokinių mokymąsi ir pažangą iš įvairių šaltinių, analizuoti, interpretuoti, kritiškai įvertinti gautus tyrimo rezultatus, jais remiantis formuluoti išvadas; Atlikto tyrimo pagrindu gebės parengti baigiamąjį darbą ir viešai jį pristatyti bei apginti.
Bendrieji reikalavimai
Priėmimo reikalavimai susideda iš dviejų pagrindinių dalių – konkursinio balo ir minimaliųjų reikalavimų.
Konkursinis balas numato, kokie mokomieji dalykai yra svarbūs, norint įstoti į pasirinktą studijų programą, o jo dydis parodo, kurioje vietoje tarp į tą pačią studijų programą pretenduojančių stojančiųjų yra asmuo. Konkursinio balo sandarą galima rasti kiekvienos studijų programos apraše. Prie konkursinio balo gali būti pridedami ir papildomi balai.
Minimalieji reikalavimai numato, ar stojantysis gali dalyvauti priėmimo į pageidaujamą studijų vietą konkurse. Minimalieji reikalavimai priklauso nuo vidurinio išsilavinimo įgijimo metų ir ar stojantysis pretenduoja į valstybės finansuojamą (VF), valstybės finansuojamą vietą su stipendija (VNF/ST) ar nefinansuojamą studijų vietą (VNF).
Daugiau informacijos apie minimaliuosius reikalavimus ir konkursinio balo skaičiavimą galite rasti čia.
Reikalavimai reikalavimai pretenduojant į valstybės finansuojamas vietas (VF) ir valstybės nefinansuojamas vietas su stipendija (VNF/ST)
Minimalieji reikalavimai pretenduojant į valstybės finansuojamas vietas (VF) ir valstybės nefinansuojamas vietas su stipendija (VNF/ST) priklauso nuo to, kuriais metais stojantysis įgijo vidurinį išsilavinimą:
2025 m. Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą stojantiesiems į valstybės finansuojamas (VF), valstybės nefinansuojamas su studijų stipendija (VNF/ST) bei valstybės nefinansuojamas vietas (VNF):
1. Išlaikyti ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus (toliau – VBE):
- lietuvių kalbos ir literatūros VBE bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
- matematikos VBE bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
- stojančiojo laisvai pasirenkamas VBE.
2. Šių trijų VBE įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu brandos egzaminų programose nustatytas pagrindinis mokymosi pasiekimų lygmuo (t. y. turi siekti bent 50 balų).
Reikalavimai pretenduojant į valstybės nefinansuojamas vietas (VNF)
Pagal minimaliuosius reikalavimus, stojantieji į Vilniaus universitetą, valstybės nefinansuojamą vietą (VNF):
2025 m. Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą stojantiesiems į valstybės finansuojamas (VF), valstybės nefinansuojamas su studijų stipendija (VNF/ST) bei valstybės nefinansuojamas vietas (VNF):
1. Išlaikyti ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus (toliau – VBE):
- lietuvių kalbos ir literatūros VBE bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
- matematikos VBE bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
- stojančiojo laisvai pasirenkamas VBE.
2. Šių trijų VBE įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu brandos egzaminų programose nustatytas pagrindinis mokymosi pasiekimų lygmuo (t. y. turi siekti bent 50 balų).
Papildomi balai pretenduojant į valstybės finansuojamas vietas (VF), valstybės nefinansuojamas vietas su stipendija (VNF/ST) ir valstybės nefinansuojamas (VNF)
Stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas (VF), valstybės nefinansuojamas vietas su stipendija (VNF/ST) ir valstybės nefinansuojamas (VNF) vietas prie apskaičiuoto konkursinio balo gali būti pridedami ir papildomi balai (ne daugiau kaip 2,5).
Papildomi balai gali būti pridedami už:
- Tarptautinių olimpiadų bei konkursų, nurodytų Stojančiųjų konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašo 3 priede, prizinių vietų laimėtojams: aukso medalis – 2,5 balo, sidabro medalis – 1,5 balo, bronzos – 1 balas; šalies olimpiadų ir konkursų, nurodytų Stojančiųjų konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašo 3 priede, prizinių vietų laimėtojams: I vieta – 1,5 balo, II vieta – 1 balas, III vieta – 0,5 balo; vertinami tik 10–12 (gimnazijos II–IV) klasių olimpiadų ir konkursų pasiekimai; už to paties dalyko olimpiadą ar tą patį konkursą papildomas balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, o už skirtingų dalykų olimpiadas ir skirtingus konkursus skirti papildomi balai sumuojami;
- asmenims, kurių pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo įvertinimas ne žemesnis nei 9 – pridedami 0,25 balo;
- asmenims, baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu, pridedamas 1 balas;
- asmenims, baigusiems bazinius karinius mokymus arba atlikusiems nuolatinę privalomąją karo tarnybą, pridedama 0,5 balo (stojant į visas studijų programas);
- asmenims, dalyvavusiems programų „Erasmus+“, „Europos solidarumo korpusas“ finansuotuose tarptautinės savanoriškos veiklos projektuose arba „Nacionalinėje jaunimo savanoriškos veiklos programoje“, kurioje savanoriška veikla truko ne mažiau kaip 3 mėnesius, arba „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ programoje, kurioje savanoriška veikla truko ne mažiau kaip 6 mėnesius, pridedami 0,25 balo;
- stojantiems į muzikos krypties programas, pridedama 0,15xA (A – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas) balo.
Papildomi balai stojant į valstybės nefinansuojamas (VNF) studijų vietas
Papildomi balai stojant į valstybės nefinansuojamas studijų vietas gali būti pridedami, kai:
- yra baigę Neakivaizdinę jaunųjų chemikų mokyklą „Pažinimas“ ir stoja į Chemijos ir geomokslų fakulteto Biochemijos, Chemijos, Nanomedžiagų chemijos ir Kosmetinės chemijos studijų programas – prie konkursinio balo papildomai pridedama 0,5 balo;
- yra baigę Jaunųjų geografų mokyklą ir stoja į Chemijos ir geomokslų fakulteto Geografijos, Kartografijos ir geografinių informacijos sistemų, Geologijos bei Klimatologijos ir hidrologijos studijų programas – prie konkursinio balo pridedama 0,5 balo;
- yra baigę Verslo mokyklos (anksčiau – Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos) verslumo akademiją ir stoja į Verslo mokyklos studijų programas – prie konkursinio balo papildomai pridedama 0,5 balo;
- yra baigę „Junior Achievement“ Mokomųjų mokinių bendrovių (MMB) programą arba išklausę kursą „Ekonomika ir verslas“ ir stoja į Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto bei Verslo mokyklos studijų programas bei Kauno fakulteto Ekonomikos ir vadybos (lietuvių ir anglų k.) bei Finansų analitikos studijų programas – prie konkursinio balo papildomai pridedama 0,5 balo;
- yra baigę „Junior Achievement“ Mokomųjų mokinių bendrovių (MMB) programą ir turi „Junior Achievement“ Verslumo įgūdžių pasą ir stoja į Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto studijų programas, Verslo mokyklos studijų programas ir Kauno fakulteto Ekonomikos ir vadybos (lietuvių ir anglų k.) bei Finansų analitikos studijų programas – prie konkursinio balo papildomai pridedamas 1 balas;
- yra baigę „Junior Achievement“ Mokomųjų mokinių bendrovių (MMB) programą ir stoja į Kauno fakulteto Ekonomikos ir vadybos (lietuvių ir anglų k.) bei Finansų analitikos studijų programas – prie konkursinio balo papildomai pridedama 0,5 balo;
- yra laimėję prizines vietas Nacionaliniame ekonomikos egzamine ir stoja į Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto studijų programas ir Kauno fakulteto Ekonomikos ir vadybos (lietuvių ir anglų k.) bei Finansų analitikos studijų programas – prie konkursinio balo papildomai pridedama 0,5 balo;
- yra baigę Filosofijos fakulteto Rytų kalbų mokyklą (RKM) ir stoja į Azijos studijų (Artimųjų Rytų studijų, Indijos ir Pietų Azijos studijų, japonologijos, korėjistikos, sinologijos) programą – prie konkursinio balo papildomai pridedama 0,5 balo, jei išklausyti du bet kurios Azijos ar Artimųjų Rytų kalbos lygiai. Prie konkursinio balo papildomai pridedamas 1 balas, jei išklausyti keturi bet kurios Azijos ar Artimųjų Rytų kalbos lygiai;
- yra baigę papildomojo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“ arba jaunųjų fizikų mokyklą „Fotonas“ ir stoja į Fizikos fakulteto studijų programas – prie konkursinio balo papildomai pridedamas 1 balas;
- yra baigę Jaunųjų istorikų mokyklą (organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras) ir stoja į Istorijos fakulteto studijų programas – prie konkursinio balo papildomai pridedamas 1 balas;
- yra baigę Klasikų akademiją ir stoja į Filologijos fakulteto Klasikinės (lotynų ir senovės graikų) filologijos programą – prie konkursinio balo papildomai pridedamas 1 balas;
- yra baigę „VU.Academia.RU“ ir stoja į Filologijos fakulteto Vidurio ir Rytų Europos kalbos ir kultūros (rusistika) (vykdoma lietuvių k. / anglų k. / rusų k.) programą – prie konkursinio balo papildomai pridedamas 1 balas;
- yra baigę „Academia Polonica“ ir stoja į Filologijos fakulteto Vidurio ir Rytų Europos kalbos ir kultūros (polonistika) (vykdoma lietuvių k. / lenkų k. / rusų k.) studijų programą – prie konkursinio balo papildomai pridedamas 1 balas;
- yra baigę Baltų akademiją arba Lituanistikos akademiją ir stoja į Filologijos fakulteto Lietuvių filologijos, Lietuvių filologijos ir estų / latvių kalbos, Lietuvių filologijos (kultūros ir medijų studijų) programas bei Kauno fakulteto Lietuvių filologija ir reklama, Lietuvių filologija ir reklama: turinio kūrimas ir rinkodara, Lietuvių filologija ir reklama: kūrybiškumo ir skaitmeninės retorikos studijos studijų programas – prie konkursinio balo papildomai pridedamas 1 balas;
- yra Komunikacijos fakultete organizuojamo viešosios kalbos konkurso „Komunikuok: šauksmininko (iš)šūkis” nugalėtojai ir prizininkai ir stoja į Inovatyvios komunikacijos ir antreprenerystės, Kūrybos komunikacijos, Leidybos ir reklamos, Verslo informacijos vadybos ar Žurnalistikos studijų programą - prie konkursinio balo papildomai pridedama 1 balas, o dalyviams - prie konkursinio balo papildomai pridedama 0,5 balo;
- yra baigę jaunųjų fizikų mokyklą „Fotonas“ ir stoja į Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (toliau – VU ŠA) studijų programas – prie konkursinio balo papildomai pridedamas 1 balas;
- yra baigę Jaunųjų kompiuterininkų mokyklą ar robotikos mokyklą ir stoja į VU ŠA studijų programas – prie konkursinio balo papildomai pridedamas 1 balas;
- yra baigę Lietuvos jaunųjų matematikų mokyklą ir stoja į VU ŠA studijų programas – prie konkursinio balo papildomai pridedamas 1 balas;
- yra baigę Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų korporacijos “RePublica” organizuojamą Jaunųjų politologų mokyklą ir stoja į Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bakalauro studijų programas – prie konkursinio balo papildomai pridedamas 1 balas.
Papildomi balai užsienio lietuviams
Užsienio lietuviams (Lietuvos Respublikos piliečiams, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantiems užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiams, jų vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams) pridedamas 1 papildomas balas, o asmenims, baigusiems žemiau išvardintas mokyklas – dar 1 papildomas balas:
Maskvos Jurgio Baltrušaičio bendrojo lavinimo mokykla Nr. 1247 (Rusijos Federacija);
Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusijos Respublika);
Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus (Lenkijos Respublika);
Rimdžiūnų vidurinė mokykla lietuvių dėstomąja kalba (Baltarusijos Respublika);
Rygos lietuvių vidurinė mokykla (Latvijos Respublika);
Vasario 16-osios gimnazija (Vokietijos Federacinė Respublika);
Briuselio II Europos mokykla (tik nuo 2022 mokyklos baigimo metų).
Užsienio lietuviams, kurie ne mažiau kaip trejus metus yra gyvenę užsienyje, o atvykę į Lietuvos Respubliką pradėjo mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV) ir įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, prie konkursinio balo, apskaičiuoto pagal Stojančiųjų konkursinės eilės sudarymo tvarkos principus, pridedamas 1 papildomas balas;
* Užsienio lietuviai – Lietuvos respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikiai.
Stojamasis balas
| Istorija | 0,4 | |
| Geografija arba užsienio kalba, arba matematika, arba informacinės technologijos | 0,2 | |
| Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais | 0,2 | |
| Lietuvių kalba ir literatūra | 0,2 |
1
2
3
- 4 108 EUR
Valstybės remiamos paskolos
Studentai turi galimybę gauti valstybės remiamas paskolas, kurios teikiamos iš kredito įstaigų lėšų. Valstybės remiamos paskolos skiriamos šiais atvejais:
- Paskola studijų kainai sumokėti (šios paskolos suma per vienerius studijų metus negali viršyti studento už studijų metus mokamos studijų kainos ar jos dalies);
- Paskola gyvenimo išlaidoms (iki 3920 eurų per metus) išmokama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki liepos 1 dienos (paskutinio kurso studentams - iki studijų pabaigos) į paskolos gavėjo asmeninę sąskaitą;
- Paskola dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis (iki 2940 eurų per metus) išmokama į paskolos gavėjo asmeninę sąskaitą vienu kartu.
Valstybės remiama paskola pradedama grąžinti ne vėliau kaip po 12 mėnesių po studijų baigimo, nutraukimo ar išbraukimo, ir grąžinama ne vėliau kaip per 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios.
Paskolų išdavimą, tarpininkaujant Universitetui, administruoja Valstybinis studijų fondas.
Studijų kainos kompensavimas
Už studijas sumokėta kaina gali būti kompensuojama pirmosios ir antrosios studijų pakopos ar vientisųjų studijų studentams, pasiekusiems geriausių studijų rezultatų. Teisę į už studijas sumokėtos kainos kompensavimą turi Lietuvos aukštojoje mokykloje valstybės nefinansuojamoje vietoje atitinkamą studijų laikotarpį baigęs asmuo:
- turintis teisę į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą (Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnis);
- neturintis akademinių skolų;
- yra pasiekęs puikų arba tipinį studijų pasiekimų lygmenį.
Geriausiai besimokančių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašą Valstybiniam studijų fondui teikia Universitetas. Kompensacija yra teikiama už praėjusį laikotarpį kas metus. Studentai, kuriems yra kompensuojama studijų kaina, informuojami asmeniškai ir turi Valstybiniam studijų fondui pateikti prašymą gauti studijų įmokos kompensaciją.
Studijų įmokos sumažinimas
Studijų įmoka gali būti sumažinta šiais atvejais:
- Aktyvi mokslinė veikla: Jei studentas aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, įmokos sumažinimas gali būti nuo 30 proc. iki 100 proc., priklausomai nuo pasiekimų (pasaulio/Europos konkursų nugalėtojas/prizininkas, patentų bendraautorius, Lietuvos konkursų nugalėtojas/prizininkas).
- Aktyvi kultūrinė veikla: Jei studentas ne mažiau kaip 2 metus aktyviai dalyvauja universiteto kultūrinėje veikloje, įmokos sumažinimas gali būti nuo 30 proc. iki 100 proc., priklausomai nuo pasiekimų (Universiteto meno kolektyvo narys, prizinės vietos konkursuose).
- Aktyvus sportas: Jei studentas aktyviai sportuoja ir atstovauja Universitetą, įmokos sumažinimas gali būti nuo 30 proc. iki 100 proc., priklausomai nuo sportinių pasiekimų (Olimpinės rinktinės narys/kandidatas, pasaulio/Europos čempionatų nugalėtojas/prizininkas, SELL, Lietuvos čempionatai).
- Rezidentūra: Rezidentui, įvykdžiusiam einamųjų studijų metų rezidentūros studijų programą bei tinkamai vykdžiusiam finansinius įsipareigojimus, studijų įmoka gali būti sumažinta iki 30 proc.
- Doktorantūra: Doktorantui, sėkmingai įvykdžiusiam einamųjų metų studijų planą bei atestacijos metu įvertintam teigiamai ir tinkamai vykdžiusiam finansinius įsipareigojimus, studijų įmoka gali būti sumažinta iki 30 proc.
- Universiteto darbuotojams: Universiteto darbuotojui gali būti sumažinta jo mokama studento ir (ar) klausytojo studijų įmoka iki 70 proc., jei jis dirba Universitete ne mažesne kaip pusės etato dalimi ir dirba Universitete bent 6 mėnesius nepertraukiamai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienu atveju sumažinimo dydis ir sąlygos gali skirtis, o sprendimą dėl sumažinimo priima Universiteto kamieninio akademinio padalinio vadovas (arba, kai kuriais atvejais, Universiteto rektorius), atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes.
Daugiau informacijos apie studijų įmokų sumažinimą galima rasti VU įmokų už studijas mokėjimo, grąžinimo ir išieškojimo tvarkos apraše.
Studijų įmokos atidėjimas / mokėjimas dalimis
Valstybės nefinansuojamose (VNF) ir valstybės nefinansuojamose studijų vietose su stipendija (VNF/ST) esantys studentai kiekvieną semestrą gali pasinaudoti Universiteto siūlomomis galimybėmis įmokų mokėjimui:
- Semestro studijų įmoką atidėti ne vėliau kaip iki gruodžio 1 dienos rudens semestre ir gegužės 1 dienos pavasario semestre.;
- Semestro studijų įmoką mokėti dalimis ne mažiau kaip 30% sumos sumokant iki pirmojo semestro mėnesio pabaigos ir likusią sumą išdalijant į vieną ar dvi įmokas, jas sumokant vėliausiai gruodžio 1 d. rudens semestre ir gegužės 1 d. pavasario semestre.
Prašymai studijų įmokos atidėjimui ir mokėjimui dalimis pirmą semestro mėnesį teikiami raštu akademiniame kamieniniame padalinyje arba eStudentas aplinkoje.
Perėjimas į valstybės finansuojamą studijų vietą
Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas įstoję, gero mokymosi kriterijus atitinkantys studentai, studijų metu į valstybės finansuojamą vietą perstoti gali:
- Jeigu valstybės finansuojama vieta atsiranda studijas nutraukus kitam valstybės finansuojamoje vietoje studijavusiam tos pačios studijų krypties, studijų formos ir kurso studentui arba Universitetui jį pašalinus iš studentų sąrašų. Tokiu atveju studentų perkėlimas į valstybės finansuojamas vietas vykdomas du kartus per metus, pirmąjį kiekvieno studijų semestro mėnesį;
- Jeigu valstybės finansuojama atsiranda studijas nutraukus kitam tos pačios studijų krypties, studijų formos ir kurso studentui ją praradus po rotacijos, tokiu atveju studentų perkėlimas į valstybės finansuojamas vietas vykdomas vieną kartą per metus, po studentų rotacijos – iki spalio 15 d.
Kamieninio akademinio padalinio administracija apie atsilaisvinusias valstybės finansuojamas vietas per 5 d. d. studentus informuoja padalinio internetinėje svetainėje ir eStudentas aplinkoje.
Studentų perkėlimas iš valstybės finansuojamų vietų į valstybės nefinansuojamas vietas ir atvirkščiai vykdomas remiantis Laikinuoju Vilniaus universiteto studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašu.
Daugiau informacijos apie rotaciją rasite čia.
Visos stipendijos
Tiek valstybės, tiek savomis lėšomis studijų kainą mokantys Universiteto studentai gali teikti prašymus įvairių rūšių stipendijoms gauti. Šių stipendijų skyrimo tvarką nustato VU stipendijų nuostatai ir Lietuvos teisės aktai.
Vyksta išankstinis stojančiųjų priėmimas į bakalauro studijas!
Kodėl ši programa?
Kodėl rinktis šias studijas?
Pasiruošti pedagogo veiklai padės studijuojant paraleliai pasirinkta ugdymo sritis ir pedagoginę kompetenciją ugdantis modulis. Programoje galima rinktis šias ugdymo sritis: gamtamokslinį ugdymą, kuriame mokomasis dalykas būtų: biologija, chemija arba fizika. Kalbinį ugdymą, kuriame galima rinktis dviejų kalbų mokymąsi: lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų arba lenkų. Taip pat socialinį ugdymą su istorijos mokomuoju dalyku bei humanitarinį modulį su filosofijos ir etikos mokomuoju dalyku.
Kada ir kaip galėsiu pasinaudoti individualiųjų studijų galimybe?
Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe – pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą. Šia galimybe pasinaudoti galės visi, 2023 m. įstoję į bet kurią Vilniaus universiteto bakalauro ar vientisųjų studijų programą. Daugiau informacijos rasite čia.
