Pradžia
/
Stojantiesiems
/
Bakalauro
/

Genetika

Ši studijų programa skirta besidomintiems genetika, tiriančia organizmų paveldimumą ir kintamumą, jų dėsningumus, organizmo raidą lemiančius genetinius veiksnius, siekiančia suprasti molekulinę genų struktūrą ir funkcijas, genų veikimą ląstelės ar organizmo kontekste, genų pasiskirstymą, kintamumą ir kitimą populiacijose.
  • test
  • test
  • test

Genetika

Ši studijų programa skirta besidomintiems genetika, tiriančia organizmų paveldimumą ir kintamumą, jų dėsningumus, organizmo raidą lemiančius genetinius veiksnius, siekiančia suprasti molekulinę genų struktūrą ir funkcijas, genų veikimą ląstelės ar organizmo kontekste, genų pasiskirstymą, kintamumą ir kitimą populiacijose.
  • test
  • test
  • test

  • Gyvybės mokslų bakalauras
  • Gyvybės mokslų centras
  • 4
  • Gyvybės mokslai
  • Genetika
  • 240.0
  • Nuolatinė

  • Gyvybės mokslų bakalauras
  • Gyvybės mokslų centras
  • 4
  • Gyvybės mokslai
  • Genetika
  • 240.0
  • Nuolatinė

test
Peržiūrėti programos planą
  • Teorinės ir praktinės žinios, reikalingos paaiškinti biologinių procesų gyvose sistemose genetinę reguliaciją, praktiniai įgūdžiai dirbti šiuolaikinėje genetikos laboratorijoje, naudotis standartine genetikos, molekulinės biologijos ir kita biomedicinine įranga, gebėjimai taikyti bioinformatikos metodus, kritiškai vertinti genetikos ir kitų gyvybės mokslų sričių informaciją, spręsti žinomo ir nežinomo pobūdžio problemas, analizuoti naujas problemas ir planuoti jų sprendimo būdus, veiksmingai bendrauti su kolegomis, dirbti savarankiškai ir komandoje, organizuoti ir planuoti savo laiką, nuolat mokytis ir tobulėti profesinėje srityje.
Stojamasis balas

Priėmimo reikalavimai susideda iš dviejų pagrindinių dalių – konkursinio balo ir minimaliųjų reikalavimų. 

Konkursinis balas numato, kokie mokomieji dalykai yra svarbūs, norint įstoti į pasirinktą studijų programą, o jo dydis parodo, kurioje vietoje tarp į tą pačią studijų programą pretenduojančių stojančiųjų yra asmuo. Konkursinio balo sandarą galima rasti kiekvienos studijų programos apraše. Prie konkursinio balo gali būti pridedami ir papildomi balai.

Minimalieji reikalavimai numato, ar stojantysis gali dalyvauti priėmimo į pageidaujamą studijų vietą konkurse. Minimalieji reikalavimai priklauso nuo vidurinio išsilavinimo įgijimo metų ir ar stojantysis pretenduoja į valstybės finansuojamą (VF), valstybės finansuojamą vietą su stipendija (VNF/ST) ar nefinansuojamą studijų vietą (VNF).  

Daugiau informacijos apie minimaliuosius reikalavimus ir konkursinio balo skaičiavimą galite rasti čia.

Daugiau informacijos

1

Karjeros perspektyvos

Stojantiesiems, kurių brandos atestatas automatiškai atsikelia į sistemą ir kurie neturi jokių papildomų dokumentų (pažymų dėl papildomų balų, laikytų tarptautinių užsienio kalbų egzaminų ir t. t.), nereikia į sistemą kelti jokių elektroninių dokumentų kopijų. Papildomai pateikti dokumentus elektroniniu būdu LAMA BPO informacinėje sistemoje turi stojantieji:

- vidurinį išsilavinimą įgiję 2009 m. ir anksčiau;

- vidurinį išsilavinimą įgiję užsienio šalių institucijose;

- baigę tarptautinio bakalaureato diplomo programą;

- išeivijos ir lietuvių kilmės vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, kurie ne mažiau kaip 3 metus yra gyvenę užsienyje, o atvykę į Lietuvos Respubliką pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip aštuntoje klasėje;

- išlaikę tarptautinį užsienio kalbos egzaminą ir pageidaujantys, kad jo rezultatai būtų skaičiuojami į konkursinį balą.

Dėmesio! Prieš pateikdami dokumentus elektroniniu būdu stojantieji turi užsiregistruoti kaip LAMA BPO informacinės sistemos vartotojai.

Dokumentai, reikalingi stojant į bakalauro ir vientisąsias studijas(2025 m.)

Turintiems tarptautinio arba Europos bakalaureato diplomą:

Dėl Europos bakalaureato diplomo (European Baccalaureate Diploma):

Dėl Europos bakalaureato diplomo dalykų atitikmenų nustatymo bei pažymių pervedimo reikia kreiptis į SKVC. Tačiau dėl šio diplomo pripažinimo kreiptis į SKVC nereikia.

Europos bakalaureato pripažinimą reguliuoja Konvencija, apibrėžianti Europos mokyklų statutą (toliau – Konvencija), kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2004 m. Konvencijoje numatytas automatinis Europos bakalaureato pripažinimas, t.y. Lietuvoje jis turi būti priimamas tokia pat tvarka ir be jokių papildomų reikalavimų, kaip yra priimamas ir Lietuvoje įgytas brandos atestatas.

Daugiau informacijos apie Europos bakalaureatą yra pateikta SKVC tinklalapyje.

Dėl Tarptautinio bakalaureato diplomo (International Baccalaureate (IB) Diploma):

Dėl Tarptautinio bakalaureato diplomo pripažinimo reikia kreiptis į SKVC. Dėl šio diplomo dalykų atitikmenų nustatymo bei pažymių pervedimo kreiptis į SKVC nereikia. 

Daugiau informacijos rasite LAMA BPO svetainėje.

LAMA BPOSKVC
  • 5538 EUR
Perėjimas į valstybės finansuojamą studijų vietą

Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas įstoję, gero mokymosi kriterijus atitinkantys studentai, studijų metu į valstybės finansuojamą vietą perstoti gali:

-  Jeigu valstybės finansuojama vieta atsiranda studijas nutraukus kitam valstybės finansuojamoje vietoje studijavusiam tos pačios studijų krypties, studijų formos ir kurso studentui arba Universitetui jį pašalinus iš studentų sąrašų. Tokiu atveju studentų perkėlimas į valstybės finansuojamas vietas vykdomas du kartus per metus, pirmąjį kiekvieno studijų semestro mėnesį;

-  Jeigu valstybės finansuojama atsiranda studijas nutraukus kitam tos pačios studijų krypties, studijų formos ir kurso studentui ją praradus po rotacijos, tokiu atveju studentų perkėlimas į valstybės finansuojamas vietas vykdomas vieną kartą per metus, po studentų rotacijos – iki spalio 15 d.

Kamieninio akademinio padalinio administracija apie atsilaisvinusias valstybės finansuojamas vietas per 5 d. d. studentus informuoja padalinio internetinėje svetainėje ir eStudentas aplinkoje.

Studentų perkėlimas iš valstybės finansuojamų vietų į valstybės nefinansuojamas vietas ir atvirkščiai vykdomas remiantis Laikinuoju Vilniaus universiteto studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašu.

Daugiau informacijos apie rotaciją rasite čia.  

Eiti į eStudentas aplinką

  • Gyvybės mokslų bakalauras
  • Gyvybės mokslų centras
  • 4
  • Gyvybės mokslai
  • Genetika
  • 240.0
  • Nuolatinė

  • Gyvybės mokslų bakalauras
  • Gyvybės mokslų centras
  • 4
  • Gyvybės mokslai
  • Genetika
  • 240.0
  • Nuolatinė

test
Peržiūrėti programos planą
  • Teorinės ir praktinės žinios, reikalingos paaiškinti biologinių procesų gyvose sistemose genetinę reguliaciją, praktiniai įgūdžiai dirbti šiuolaikinėje genetikos laboratorijoje, naudotis standartine genetikos, molekulinės biologijos ir kita biomedicinine įranga, gebėjimai taikyti bioinformatikos metodus, kritiškai vertinti genetikos ir kitų gyvybės mokslų sričių informaciją, spręsti žinomo ir nežinomo pobūdžio problemas, analizuoti naujas problemas ir planuoti jų sprendimo būdus, veiksmingai bendrauti su kolegomis, dirbti savarankiškai ir komandoje, organizuoti ir planuoti savo laiką, nuolat mokytis ir tobulėti profesinėje srityje.
Stojamasis balas

Priėmimo reikalavimai susideda iš dviejų pagrindinių dalių – konkursinio balo ir minimaliųjų reikalavimų. 

Konkursinis balas numato, kokie mokomieji dalykai yra svarbūs, norint įstoti į pasirinktą studijų programą, o jo dydis parodo, kurioje vietoje tarp į tą pačią studijų programą pretenduojančių stojančiųjų yra asmuo. Konkursinio balo sandarą galima rasti kiekvienos studijų programos apraše. Prie konkursinio balo gali būti pridedami ir papildomi balai.

Minimalieji reikalavimai numato, ar stojantysis gali dalyvauti priėmimo į pageidaujamą studijų vietą konkurse. Minimalieji reikalavimai priklauso nuo vidurinio išsilavinimo įgijimo metų ir ar stojantysis pretenduoja į valstybės finansuojamą (VF), valstybės finansuojamą vietą su stipendija (VNF/ST) ar nefinansuojamą studijų vietą (VNF).  

Daugiau informacijos apie minimaliuosius reikalavimus ir konkursinio balo skaičiavimą galite rasti čia.

Daugiau informacijos

1

Karjeros perspektyvos

Stojantiesiems, kurių brandos atestatas automatiškai atsikelia į sistemą ir kurie neturi jokių papildomų dokumentų (pažymų dėl papildomų balų, laikytų tarptautinių užsienio kalbų egzaminų ir t. t.), nereikia į sistemą kelti jokių elektroninių dokumentų kopijų. Papildomai pateikti dokumentus elektroniniu būdu LAMA BPO informacinėje sistemoje turi stojantieji:

- vidurinį išsilavinimą įgiję 2009 m. ir anksčiau;

- vidurinį išsilavinimą įgiję užsienio šalių institucijose;

- baigę tarptautinio bakalaureato diplomo programą;

- išeivijos ir lietuvių kilmės vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, kurie ne mažiau kaip 3 metus yra gyvenę užsienyje, o atvykę į Lietuvos Respubliką pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip aštuntoje klasėje;

- išlaikę tarptautinį užsienio kalbos egzaminą ir pageidaujantys, kad jo rezultatai būtų skaičiuojami į konkursinį balą.

Dėmesio! Prieš pateikdami dokumentus elektroniniu būdu stojantieji turi užsiregistruoti kaip LAMA BPO informacinės sistemos vartotojai.

Dokumentai, reikalingi stojant į bakalauro ir vientisąsias studijas(2025 m.)

Turintiems tarptautinio arba Europos bakalaureato diplomą:

Dėl Europos bakalaureato diplomo (European Baccalaureate Diploma):

Dėl Europos bakalaureato diplomo dalykų atitikmenų nustatymo bei pažymių pervedimo reikia kreiptis į SKVC. Tačiau dėl šio diplomo pripažinimo kreiptis į SKVC nereikia.

Europos bakalaureato pripažinimą reguliuoja Konvencija, apibrėžianti Europos mokyklų statutą (toliau – Konvencija), kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2004 m. Konvencijoje numatytas automatinis Europos bakalaureato pripažinimas, t.y. Lietuvoje jis turi būti priimamas tokia pat tvarka ir be jokių papildomų reikalavimų, kaip yra priimamas ir Lietuvoje įgytas brandos atestatas.

Daugiau informacijos apie Europos bakalaureatą yra pateikta SKVC tinklalapyje.

Dėl Tarptautinio bakalaureato diplomo (International Baccalaureate (IB) Diploma):

Dėl Tarptautinio bakalaureato diplomo pripažinimo reikia kreiptis į SKVC. Dėl šio diplomo dalykų atitikmenų nustatymo bei pažymių pervedimo kreiptis į SKVC nereikia. 

Daugiau informacijos rasite LAMA BPO svetainėje.

LAMA BPOSKVC
  • 5538 EUR
Perėjimas į valstybės finansuojamą studijų vietą

Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas įstoję, gero mokymosi kriterijus atitinkantys studentai, studijų metu į valstybės finansuojamą vietą perstoti gali:

-  Jeigu valstybės finansuojama vieta atsiranda studijas nutraukus kitam valstybės finansuojamoje vietoje studijavusiam tos pačios studijų krypties, studijų formos ir kurso studentui arba Universitetui jį pašalinus iš studentų sąrašų. Tokiu atveju studentų perkėlimas į valstybės finansuojamas vietas vykdomas du kartus per metus, pirmąjį kiekvieno studijų semestro mėnesį;

-  Jeigu valstybės finansuojama atsiranda studijas nutraukus kitam tos pačios studijų krypties, studijų formos ir kurso studentui ją praradus po rotacijos, tokiu atveju studentų perkėlimas į valstybės finansuojamas vietas vykdomas vieną kartą per metus, po studentų rotacijos – iki spalio 15 d.

Kamieninio akademinio padalinio administracija apie atsilaisvinusias valstybės finansuojamas vietas per 5 d. d. studentus informuoja padalinio internetinėje svetainėje ir eStudentas aplinkoje.

Studentų perkėlimas iš valstybės finansuojamų vietų į valstybės nefinansuojamas vietas ir atvirkščiai vykdomas remiantis Laikinuoju Vilniaus universiteto studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašu.

Daugiau informacijos apie rotaciją rasite čia.  

Eiti į eStudentas aplinką

Karjeros perspektyvos

Kodėl ši programa? pagrindinė studijų ašis – darbas moderniose mokslinėse laboratorijose ir eksperimentiniai tyrimai; studijuojant naudojami moderniausi šiuolaikiniai prietaisai ir metodai; dėsto aukštos kvalifikacijos akademinis personalas profesinė praktika eksperimentinio pobūdžio padalinio ar socialinių partnerių laboratorijose; galima studijuoti pagal individualų studijų planą bei nuo antro kurso galėsi rinktis gretutines studijas (daugiau informacijos); iki 50 proc. studijų trukmės galėsi studijuoti užsienio universitetuose.

biochemija

Kodėl ši programa?

„Amgen – tai Applied Molecular Genetics trumpinys, tad mano kaip genetikės išsilavinimas yra labai reikalingas. Studijos Vilniaus universitete buvo labai prasmingos ne tik dėl pačios genetikos, kurios prireikia kone kasdien, bet ir dėl galimybių išbandyti jėgas „Erasmus“ praktikos programoje (Liublianos universiteto Farmacijos fakultete), o dėstytojų skatinimas tęsti prasmingą mokslinį darbą ir nuoširdus palaikymas ne tik leido dirbti tarptautinėje komandoje, bet ir buvo vienas esminių dalykų. Apskritai genetikos specialybės studentai gali rinktis karjerą tiek laboratorijose, tiek pramonės įmonėse, kur poreikis šiuo metu yra didelis, kadangi šiuolaikinė biofarmacija orientuojasi į genetiškai pagrįstus tokių ligų kaip vėžys, Alzheimerio liga, psoriazė, kraujotakos ligos ir pan. taikinius.“ Greta Malčiauskaitė, genetikos absolventė, „Amgen“ Europos būstinės Šveicarijoje strateginio planavimo ir valdymo vyresnioji partnerė